Helovinas pasaulyje ir dekoravimo idėjos 🧡

Artėja svarbiausia diena visiems moliūgų ir siaubo filmų mėgėjams. Norite papuošti namus originaliomis Helovino dekoracijomis? Rengiate teminį Helovino vakarėlį? Turime kelis patarimus, kurie suteiks įkvėpimo.

Kateřina Tobišková

Julie

Nors Helovinas nėra oficiali šventė, tai bent jau dar viena gera priežastis surengti vakarėlį. Iš kur kilo ši bauginančių kostiumų ir šiurpių moliūgų šventė?

Helovino istorija

Angloamerikiečių kultūroje (ypač JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Australijoje) Helovinas švenčiamas spalio 31 d. Pavadinimas atsirado sutrumpinus „All Hallows' Eve“. Tradicinė krikščioniška Visų Šventųjų šventė minima lapkričio 1 d., o po jos, lapkričio 2 d., minima Vėlinių diena.

Helovinas kilo iš keltų šventės, vadintos Samhain, pavadintos keltų mirusiųjų dievo Samhaino vardu. Ši šventė vykdavo tiksliai tarp rudens lygiadienio ir žiemos saulėgrįžos. Ji žymėjo žiemos atėjimą ir kartu buvo keltų Naujieji metai.

Keltai tikėjo, kad tai taip pat diena, kai mirusiųjų pasaulis yra arčiausiai gyvųjų pasaulio, todėl mirusiųjų sielos vienai nakčiai gali sugrįžti pas mus.

Samhain šventės dažniausiai vykdavo naktį – kalvose būdavo uždegami laužai, kad padėtų parvesti sielas ir jos galėtų praleisti naktį kartu su gyvaisiais. Laužai taip pat padėdavo apsiginti nuo piktųjų vaiduoklių ar sielų. Dėl to žmonės taip pat dėvėdavo baisius kostiumus ir kaukes. Buvo deginamos iškamšos (besibaigiančių metų simboliai), o prie namų žmonės palikdavo obuolių arba lėkštes su maistu klajojančioms sieloms. Mirusių protėvių sielos būdavo pasitinkamos išskaptuotais moliūgais, burokėliais ar ropėmis su viduje įdėta žvake.

Oficialią šventės formą nustatė popiežius Bonifacas IV (550–615), 609 m. įvedęs krikščionišką Visų Šventųjų šventę (taip pat All Hallows' Eve). Iš šio angliško pavadinimo iškraipymo kilo Helovino pavadinimas. Tradicinė šventimo dvasia daugiausia išliko Airijoje, iš kur XVII a. airių imigrantų dėka atkeliavo į Ameriką. Jos komercializacija prasidėjo apie 1900 m., o vaikščiojimas prašant saldainių atsirado apie 1950 m.

Kodėl moliūgai? 🎃

1835 m. per Heloviną „Dublin Penny Journal“ paskelbė ilgą istoriją apie „Jack-o'-the-Lantern“. Viena sena airių liaudies pasaka pasakoja apie Džeką – tingų, bet gudrų kalvį, kuris kryžiumi įkalino Šėtoną. Vienoje versijoje pasakojama, kad Džekas apgaule privertė Šėtoną įlipti į medį, o kai šis ten atsidūrė, Džekas greitai apdėliojo medžio kamieną kryžiais, kad Šėtonas negalėtų nulipti. Džekas paleido Šėtoną tik tada, kai šis sutiko niekada nepasiimti jo sielos. Po daugelio metų Džekas mirė, tačiau jo gyvenimas buvo per daug nuodėmingas, kad jis patektų į dangų, o Šėtonas taip pat buvo pažadėjęs nepasiimti jo sielos. Džekas neturėjo kur eiti, todėl Šėtonas pašaipiai numetė jam žariją, kad pasišviestų kelią į vietą, kur galėtų pailsėti. Žarija buvo per karšta, todėl Džekas išskobė vieną iš savo ropių (tai buvo jo mėgstamiausias maistas) ir įdėjo žariją į vidų. Jis tapo žinomas kaip „Žibinto Džekas“.

Moliūgų naudojimo tradicija atkeliavo iš amerikiečių. Moliūgai yra iš Amerikos kilusi rūšis, be to, jie sunoksta rudenį ir juos buvo lengviau naudoti Helovino žibintams gaminti, nes jie minkštesni ir lengvai skaptuojami.

Helovinas pasaulyje 🌎

Kanada
Kanadoje vaikai vaikšto nuo namų prie namų prašydami saldainių. Kanadiečiai taip pat skaptuoja moliūgus ir puošia namus sausais kukurūzų lapais.

Airija
Airijoje, šios šventės gimtinėje, Helovinas švenčiamas su dideliu džiaugsmu. Baisiais kostiumais persirengę vaikai vaikšto prašydami saldainių. Jei saldumynų negauna, namų duris ištepa dantų pasta arba apmėto žaliais kiaušiniais. Suaugusieji šią šventę švenčia tipiškuose airiškuose baruose su geru gėrimu.

Belgija
Belgijoje šventieji pagerbiami ant palangių uždegant žvakes. Kai kuriose Europos dalyse (Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje) labiau puoselėjama tradicinė Visų Šventųjų išvakarių šventės samprata. Kita vertus, Vokietijoje, Švedijoje ir Vengrijoje kasmet vis daugėja Helovino vakarėlių, kuriuos skatina amerikietiški siaubo filmai.

Meksika
Día de los Muertos šventė panaši į Visų Šventųjų išvakares. Per šventę žmonės prisimena mirusiuosius. Meksikiečiai tiki, kad per šią šventę mirusieji prisijungia prie gyvųjų. Šios šventės simbolis yra La Calavera Catrina (Elegantiškoji kaukolė), atpažįstama beveik visur.

Prancūzija
Prancūzijoje Helovinas nėra švenčiamas kaip tradicinė šventė. Prancūzams tai tiesiog komercinė šventė. Parduotuvėse galima rasti Helovino dekoracijų ir saldainių, tačiau vaikščiojimo prašant saldainių tradicija neprigijo. Paprastai ji švenčiama su kostiumais, o įvairaus amžiaus žmonės su draugais eina į vakarėlius ar klubus.

Kinija
Kinijoje namuose ir gatvėse uždegamos žvakės bei laužai, kad nušviestų vaiduokliams kelią. Tikima, kad vaiduokliai, žuvę smurtine mirtimi, nuskendę ar mirę nuo sužalojimų, pavojingai klaidžioja tarp žmonių, o žvakių šviesa parodo jiems kelią į dangų.

Šri Lanka
Viena Šri Lankos radijo stotis rengia konkursą baisiausiems Helovino receptams ir šiurpiausiems mirties riksmams.

💀 Día de los Muertos Meksikoje 💀

Mirusiųjų diena (Día de Muertos arba Día de los Muertos) yra meksikietiška šventė mirusiųjų garbei. Ji švenčiama nuo spalio 31 d. iki lapkričio 2 d. Ji taip pat minima kitose Lotynų Amerikos šalyse ir vietose, kur gyvena meksikiečių ar lotynų amerikiečių bendruomenės. 1993 m. UNESCO paskelbė Meksikos Mirusiųjų dieną „nematerialiuoju žmonijos paveldu“.

Mirusiųjų diena – spalvinga šventė, kuria pagerbiamas iš žmonių pasaulio išėjusiųjų pomirtinis gyvenimas. Meksikiečiai lanko kapines, puošia kapus ir leidžia laiką ten, šalia mirusių draugų ir šeimos narių sielų.

Kai kurioms bendruomenėms nėra neįprasta visą naktį praleisti kapinėse. Ten jos rengia vakarėlius ir piknikus su gyva muzika.

Savo namuose jie taip pat kuria įmantriai papuoštus altorius, kad pasitiktų gerąsias dvasias. Ant altoriaus būna ir garsiosios cukrinės kaukolės, dažnai su viršuje užrašytu žmogaus vardu. Dar vienas būtinas dalykas – Pan de Muertos, speciali šiai šventei kepama duona su cempasuchil (serenčiais), kurie žydi šiuo metų laiku ir suteikia altoriui savitą kvapą.

Pagal actekų mitologiją mirę suaugusieji keliauja į kitą pasaulį, vadinamą Mictlan, kuriame viešpatauja Mirties valdovas ir valdovė. Mirusių vaikų pasaulis vadinamas Chichihuacuauhco, ten auga medžiai, iš kurių teka pienas.

Žmonės tiki, kad kartą per metus mirusieji sugrįžta į gyvųjų pasaulį pasikalbėti su savo giminaičiais ir draugais. Mirusių vaikų sielos atvyksta spalio 31 d. vidurnaktį (ši diena vadinama Mažųjų angelų diena), o suaugusieji – kitą dieną.

Mirusiųjų altoriai

Meksikiečiai savo namuose kuria altorius, kad švęstų ir prisimintų išėjusių draugų bei giminaičių gyvenimus. Juos puošia ryškiai oranžiniais serenčiais (jų kvapas padeda pritraukti sielas prie altoriaus), dažytomis arba cukrinėmis kaukolėmis (jos simbolizuoja išėjusiuosius), mirgančiomis žvakėmis, minkšta ir saldžia duona, vadinama Pan de Muerto, druska (sieloms apvalyti) ir spalvingais popieriaus karpiniais. Taip pat galima pamatyti mirusiųjų nuotraukų. Dar prieš kelerius metus altorius daugiausia kurdavo vyresni bendruomenės nariai, tačiau šiandien prie to prisideda ir jaunesnės kartos, kad padėtų išlaikyti tradiciją gyvą.

🎬 PATARIMAS šaltam vakarui: žiūrėkite Coco (2017, Pixar)

Helovino dekoracijų idėjos

Ar jums patinka Helovinas? Mums – taip! Papuoškite namus ir nepamirškite fotografuoti. Šias nuotraukas galėsite panaudoti kitais metais kviesdami draugus į Helovino vakarėlį, padovanoti šeimai ir draugams arba tiesiog išsaugoti prisiminimus apie šią puikią šventę.

Kaip papuošti namus? Galite pagaminti šiurpių Helovino patiekalų. 🎃