Kalėdų tradicijos pasaulyje ir kodėl dovanojame dovanas

Kaip tikriausiai žinote, Kalėdos yra krikščioniška šventė, kurią švenčiame gruodžio 24 ir 25 dienomis. Skyriuje „Kalėdos aplink pasaulį“ galite paskaityti apie kai kurių šalių kalėdines įdomybes. Bet pirmiausia pažiūrėkime, kaip atsirado Kalėdos ir kodėl vieni kitiems dovanojame dovanas.

Kalėdos yra krikščioniška šventė, mininti dieną, kai Betliejuje gimė Marijos ir šv. Juozapo sūnus Jėzus Kristus (dabartinės Palestinos teritorijoje). Jis vadinamas pamokslininku, svarbiausiu pranašu, žydų Mesiju, žmonijos Išganytoju arba Dievo Sūnumi; apie 30 m. po Kr. jis buvo nukryžiuotas Jeruzalėje, kur ir palaidotas.

Europoje galima rasti nedidelių prakartėlių, pagamintų iš įvairių medžiagų (popieriaus, medžio, meduolių), vaizduojančių šį mistišką gimimą, kai Marija ir Juozapas pakeliui nerado vietos nakvynei, todėl prisiglaudė tvarte. Po gimimo naujagimis buvo paguldytas į ėdžias su šiaudais, nes kitur jam nebuvo vietos. Tuomet pas Mariją, Juozapą, Jėzų Kristų ir visur esančius gyvulius atėjo piligrimai, nes virš jų švietė Betliejaus žvaigždė.

Svarbiausia, ko gero, yra Betliejaus istorijos tęsinys, kuriame sakoma, kad į Betliejų atėjo ir vargšai, ir turtingi piligrimai, kad kūdikėliui Jėzui atneštų duonos, kailių, pinigų ir pan. Taip pat atėjo trys karaliai, išminčiai iš Rytų, atnešę aukso, smilkalų ir miros. 

Įrodymai, kad žmonės per Kalėdas vieni kitiems dovanojo dovanas, siekia XVI a. Europą, tačiau iki XIX a. dovanas gaudavo tik vaikai. Jie gaudavo drabužių, žaislų ir kitų daiktų. Moterims dovanodavo įvairių audinių, siuvimo ir buities reikmenų. Vyrams – pypkių, tabokinių, petnešų ir šlepečių. Skurdžiausiose šeimose vaikai gaudavo bent obuolį ar riešutų. Ūkininkai pagalbininkams dovanodavo naujų drabužių, maisto ar pinigų, o mažos dovanėlės taip pat būdavo duodamos klajokliams ir elgetoms.

JAV Kalėdos nacionaline švente tapo 1870 m., o pirmuosius kelis šimtus metų po Jėzaus Kristaus mirties jo gimtadienis nebuvo švenčiamas. Svarbiausia krikščioniška šventė buvo Trijų Karalių diena / Epifanija. Amerikiečių požiūris į Kalėdas XIX a. labai pasikeitė dėl Washingtono Irvingo, kuris parašė išgalvotą istoriją „Senosios Kalėdos“ apie tai, kaip Kalėdos iš pradžių buvo švenčiamos Anglijoje prieš puritonų įsigalėjimą. Katalikų imigrantai taip pat atsivežė tradiciją namuose laikyti mažas prakartėles.

📚 Patarimas:  Šalti ir ilgi vakarai? Įsigykite knygą „Old Christmas“ per Amazon

Gruodžio 24 d. šeimos nariai lanko vieni kitus ir dovanojamos tik mažos dovanos – didžiosios atkeliauja tik sausio 6 d. su ragana Befana. Pagrindinis įvykis čia yra kasmetinis popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“, vykstantis gruodžio 25 d.. Po jo rengiama gausi vakarienė, per kurią patiekiama kalakutiena, aviena arba vištiena, taip pat panettone – saldi duona.

Vaikai nuo gruodžio 12 iki 24 d. kasdien gauna dovanų iš kalėdinių elfų – jos dedamos į už lango paliktus batus. Kiekvienas gauna bent vieną naują drabužį, kitaip, pagal vietos tradiciją, juos suės Kalėdų katinas.

Ar puošiate Kalėdų eglutę savo nacionalinėmis vėliavomis? Norvegai taip daro. Be to, Kūčių vakarą visos kalėdinės šluotos kruopščiai paslepiamos, nes pasakojama, kad raganos ateis į namus ieškoti šluotų, ant kurių galėtų skraidyti. Norvegai taip pat turi ypatingą stiprų ir labai saldų kalėdinį alų. Ką norvegai valgys Kūčių vakarienei? Greičiausiai ribbe – marinuotą šoninę su raugintais kopūstais, bulvėmis ir kalėdine dešra, arba avienos šonkaulius (pinnekjøtt), troškintus ant beržo šakelių.

Kaip stačiatikių šalis, Rusija šventę nukelia į sausio 6 d. Děda Mráz (Senelis Šaltis) dovanas atneša kitą dieną ir padeda jas po jolka (Kalėdų eglute). Prieš Kalėdas stačiatikiai keturiasdešimt dienų pasninkauja – tuo metu jie turi melstis ir medituoti. Šiuo laikotarpiu jie nevalgo mėsos, pieno, kiaušinių, sūrio ir negeria alkoholio. Tradiciškai pasninkas baigiamas kalėdiniu patiekalu iš kviečių, medaus, džiovintų vaisių, aguonų ir riešutų, vadinamu kutija. Visiems leidžiama valgyti tik vakare po pamaldų. Šiandien dažniausiai patiekiama kepta įdaryta kiaulės galva, kepta kiauliena arba veršiena, žąsis su obuoliais, kiškis grietinėlės padaže arba įvairi žvėriena. Ypatingi yra varenikai – mielinės tešlos virtinukai, įdaryti bulvėmis, grybais arba kopūstais.

Kalėdų simbolis – ožys, aprištas raudonu kaspinu. Senasis Jultomenas, lydimas elfų ir nykštukų, vaikšto iš namų į namus su dovanomis. Patiekiama šafraninė duona ir kalėdiniai pyragai su uogiene, o vakarienė būna švediško stalo tipo – kiekvienas ima tai, kas patinka, tačiau bulvių košės būtinai turi būti. Šiais laikais dažnai patiekiama lutfisk – mirkyta drebučių konsistencijos žuvis. Viena košės lėkštė visada paliekama lauke prie namų Kalėdų elfui. Maistas užgeriamas tamsiu alumi arba švedišku karštu vynu.

Kūčios (Noche Buena) švenčiamos su šeima. Namai puošiami pušų šakelėmis, žvakėmis ir prakartėlėmis. Kepami tradiciniai Trijų Karalių sausainiai (apvalūs pyragėliai, dekoruoti vaisiais ir riešutais), kuriuose paslepiamos mažos staigmenos. Šventinę vakarienę sudaro kalakutas arba kaplūnas su įdaru, kuris skiriasi pagal regioną: Galisijoje jis gaminamas iš kaštainių, Astūrijoje – iš obuolių, o Katalonijoje – iš džiovintų slyvų. Patiekalai užgeriami saldžiu raudonuoju vynu. Ispanijoje dovanos teikiamos per Trijų Karalių šventę, o šventės tęsiasi iki sausio 7 d.

 Jei Kalėdoms ieškote egzotiškos mėsos, keliaukite į Argentiną, kur kalėdinei vakarienei patiekiami kepti povai. Be to, vakarienė dažnai vyksta lauke, nes tuo metu ten baigiasi vasara.

Manote, kad netikri vorai skirti tik Helovinui? Klystate... Ukrainoje vorai ir voratinkliai laikomi Kalėdų ženklu. Tikima, kad voratinkliai neša laimę. Tipiškas patiekalas yra „lokshe“ (bulviniai blynai). Vieną jų šeimos tėvas paprastai meta į lubas – prilipusios tešlos dalys šeimai pranašauja laimę. Kalėdų vakarienei patiekiami barščiai, pampuškos bandelės ir žuvis. Tradicinis desertas yra kutia, gaminama iš aguonų, kviečių, riešutų, cukatų ir medaus. Be to, Kalėdos čia švenčiamos tik sausio 7 d.

Jei vietiniai nori valgyti kalėdinę vakarienę tradiciškai, jie nenaudoja stalo – valgo ant žemės. Ant žemės patiesia šiaudų, o ant jų užkloja šventinę staltiesę (tai priminimas apie Jėzų, gimusį šiene).

Ar žinote serialą „Ponas Bynas“? Pažiūrėkite šį kalėdinį vaizdo įrašą! Mėgstamas anglų patiekalas – didžiulis keptas kalakutas su graikinių riešutų įdaru. Šios sočios vakarienės pabaigoje ateina laikas angliškam pudingui, kurį visa šeima ruošia per adventą, o į jį paslepia monetų (tai neša sėkmę). Dovanas naktį atneša Father Christmas, o jos išpakuojamos tik gruodžio 25-osios rytą.

🎬 Patarimas: pažiūrėkite šią kalėdinę „Pono Byno“ seriją per Youtube

Vietiniai nuo gruodžio 16 d. iki Kūčių, 24-osios, kiekvieną rytą eina į bažnyčią. Bet kaip? Riedučiais! Šventes lydi fejerverkai, vietoj giesmių grojama gaitos muzika. Čia taip pat populiarios prakartėlės ir Kalėdų eglutės. Tradicinis patiekalas – Halacas: jautienos, vištienos ir kiaulienos mišinys, į kurį dedama kaparėlių, razinų ir alyvuogių, o viskas garinama kukurūzų lapuose. Šv. Mikalojus arba Kūdikėlis Jėzus čia atneša dovanas.

Filipinuose vienintelis tradicinis patiekalas yra lipnūs ryžiai, simbolizuojantys šeimos vienybę. Tuomet kiekvienas prie jų prideda tai, kas jam ar jai patinka. Pirmosios kalėdinės pamaldos čia prasideda gruodžio 16 d. ir vyksta žvakių bei žibintų šviesoje. Tipiškas patiekalas šiuo metu yra adobo – kiauliena su bulvėmis, taip pat pansit – makaronai su morkomis, kopūstais ir kiauliena. Desertui patiekiami į bananų lapus suvynioti ryžiai.

Havajuose Kalėdoms reikėtų nusipirkti akvariumą su klounine balista (bet mums nepavyko išsiaiškinti, ką jie daro su žuvimi po Kalėdų). Kalėdų Senelis čia atplaukia su dovanomis valtimi. Tradicinio havajietiško Kalėdų patiekalo nėra. Čia mėgstama rengti piknikus, nes galima kepti Kaluu – keptą kiaulę.

Čia dovanas į prie židinio paruoštus išvalytus batus atneša ne Santa Klausas ir ne Kalėdų Senelis, o Père Noël (Tėvas Kalėda). Vaikai turi advento kalendorius, kuriuose paslėpti ne tik saldumynai, bet ir Evangelijų ištraukos. Ant stalo puikuojasi austrės, baltos dešrelės, sraigės, žuvienė ir kalėdinis kalakutas su kaštainių įdaru arba triufelių pasta. Populiarus desertas – le buche de Noël, rąsto formos pyragas. Kūčių vakaras baigiasi vidurnakčio mišiomis. Gruodžio 25-oji – gerų darbų diena: prancūzai dalija maistą benamiams, našlaičiams ir vargšams.

Kūčių dieną laikomasi pasninko, o vakare patiekiama dvylika patiekalų (pagal mėnesių skaičių) ir padedama viena papildoma lėkštė netikėtam svečiui. Verdami barščiai, kopūstų arba žuvies sriuba, ruošiama žuvis (silkė, eršketas, karpis); patiekiama duona ir kalėdaičiai, taip pat pyragėliai su kopūstais ir spirgučiais, tada aguonų patiekalai (bandelės su aguonomis ir razinomis, mirkomos pasaldintame piene), sorų košė ir kiti valgiai.

Didžiausias dovanas gruodžio 6 d. atneša šv. Mikalojus, o Kūčių vakarą dovanojamos tik mažos dovanėlės. Kalėdų diena čia taip pat yra darbo diena. Kalėdų rytą pusryčiams patiekiama cougna – saldus kepinys, kurio forma primena kūdikį ir simbolizuoja gimusį Jėzų. Cougna galima nusipirkti su šokoladu, razinomis, apelsinų žievelėmis arba be priedų. Vakarienė pradedama aperityvu. Užkandžiui patiekiamos jūros gėrybės. Pagrindinis patiekalas – kalakutas, o pabaigoje patiekiamas pyragas su kremu arba rąstą primenantis vyniotinis su putėsių įdaru.

🎁 Vis dar ieškote kalėdinių dovanų?

Išbandykite mūsų produktus ir sukurkite dovanas iš savo nuotraukų!

• Įvairių dydžių ir formų nuotraukos + polaroidinio stiliaus nuotraukos
• Kvadratiniai arba apvalūs fotomagnetai su jūsų nuotrauka
• Fotoknygos kietu arba minkštu viršeliu svarbiausiems prisiminimams saugoti
• Foto paveikslai / sienų dekoracijos, kurios jūsų svetainę pavers galerija
• Gražūs kalendoriai su jūsų nuotraukomis ir mediniu stovu